Renginį „Vasaros grožis poezijoje ir dainose“ organizavome drauge su biblioteka. Jis buvo skirtas politinei kalinei, pedagogei, poetei Izabelei Skliutaitei - Navarackienei pagerbti, jos gyvenimo ir kūrybos puslapiams peržvelgti. Apie šios kilnios asmenybės gyvenimą kalbėjo Emilija Krušinienė, primindama skaudžias Lietuvai dienas, kuomet šimtai tūkstančių žmonių, nepritariančių sovietinei valdžiai, atsidūrė Šiaurėje, o tarp jų dar nebaigusi Alytaus gimnazijos-Izabelė Skliutaitė - Navarackienė. Pateiksiu keletą gyvenimo faktų. Kaip partizanų ryšininkė, gavo kalėti devynerius metus. Tremties vargus teko patirti jos broliams ir tėvui, gyvenusiems Dauguose. Praėjusi Jajos, Karagandos, Aktaso lagerių išbandymus, grįžo į Lietuvą ir daugelį metų dirbo Druskininkuose. Ypač reikšmingi darbo metai lietuviškame vaikų darželyje, kur I. Skliutaitė - Navarackienė mokė vaikus mylėti gimtinę, pajusti jos grožį, būti savo krašto patriotais. Ištekėjo už buvusio tremtinio Adolfo Navaracko, etnografo, tautotyrininko, daug dirbusio krašto papročių, kultūros tyrinėjime. I. Skliutaitė - Navarackienė buvo labai aktyvi visuomenininkė, turėjo begales pareigų, visur suspėdavo, dalyvaudavo. Jautėsi reikalinga Druskininkams ir visai Lietuvai. Dalyvavo ekspedicijoje į Karagandą, buvusių tremtinių susibūrimuose,, sužeista budint prie Televizijos bokšto. 1990-1995 m. buvo Druskininkų miesto tarybos deputatė, tremtinių, politinių kalinių choro vadovė. Sunku visas pareigas beišvardinti. Už visuomeninę veiklą apdovanota Švietimo žymūno ženkleliu, Sausio 13-osios LNG medaliu. Amerikos biografijų instituto pripažinta 1998 m.Pasaulio moterimi, apdovanota diplomu ir 2000 m. aukso medaliu. Kiek leidžia jėgos, ir dabar dalyvauja visuomeniniame gyvenime, yra Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė" narė, rašo straipsnius ir leidžia knygas.
Šįkart pakviesta kalbėti, praeities prisiminti nepanoro, per daug skaudu vėl išgyventi tuos metus. Prabilo ji eilėmis ir rašytu žodžiu apie tai, dėl ko yra skaudu, kurlink eina mūsų Lietuva, koks yra šiandienos žmogus.
„Tėkmės"literatai kreipėsi į susirinkusius druskininkiečius savo kurtomis eilėmis, kuriose daugiausia buvo poetizuotas Tėvynės grožis , atspindėta skaudi jos istorinė praeitis, susimąstoma dėl ateities. Eilėraščius skaitė poetai Albinas Rauličkis, Gražina Bolienė, Scholastika Kavaliauskienė, Zita Ožalinskienė, Ona Baltrukevičienė, šių eilučių autorė. Asta Galbuogienė padainavo dainų. Alfonsas Vitkauskas deklamavo I. Skliutaitės – Navarackienės eilėraščius. Prie alytiškių poetų prisijungė ir druskininkiečiai – Liudas Viršilas, Elena Rapkauskienė ir Janina Žilionienė. Druskininkų kultūros centro ansamblis „Stadalėlė“, vadovaujamas Linos Balčiūnienės, padainavo gražių lietuvių liaudies dainų, nuskraidinančių mintis prie rūtų darželio, melsvo ežerėlio, žalios giružės, motulės sengalvėlės ir jauno bernelio.
Biblioteka buvo parengusi knygų parodėlę iš I. Skliutaitės - Navarackienės ir kitų poetų kūrybos. Vyriausioji bibliotekininkė - metodininkė D. Kalėdienė nuoširdžiai padėkojo poetams už kūrybos skaitymus ir išreiškė mintį, kad reikėtų susitikti bibliotekoje rudeniniams poezijos skaitymams. Mes, alytiškiai literatai, šiai minčiai mielai pritariame. Pateiksime skaitytojams I. Skliutaitės – Navarackienės ir kitų poetų kūrybos pluoštelį.

Emilija Lukšytė - Krušinienė,
Literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė